Pagaliau prisėdau aprašyti prabėgusios vasaros įspūdžius. Žinote, keliauti visada įdomiau, nei sukelti visas nuotaikas, nuotykius ir išgyvenimus į tinklaraštį. Kad mane tik kas vežtų, galiu sau ir šeimai sukrauti lagaminus per valandą.

  LINK ALBANIJOS      Šiemet būnant Italijoje vyras užsikabino už minties nors akies krašteliu pažvelgti į Albaniją. Kad nereikėtų gaišinti laiko ir  važiuoti aplink, sako: tai gal keliamės keltu iš Ankonos tiesiai į Duresą. Įdomi mintis – persikelti per Adrijos jūrą. Viskas būtų gerai, jei būtume pasiėmę kreditinės kortelės kodų kortelę. Bet pasirodė, kad internetu nusipirkti bilietus į keltą ir dar pigiau – nepavyks. Bet ta mintis taip užkabino, kad nusprendėme vis tiek pasiekti tą pigumu ir paplūdimiais garsėjančią šalį. Atvykę į Ankonos uostą tiesiog kasoje nusipirkome tuo metu buvusius tos dienos pasiūlytus bilietus. Kadangi tiesiai į Albanijos Dureso uostamiestį tai dienai buvo likę tik be proto brangūs bilietai, tai mes – keliauninkai nusprendėme pirkti bilietus į Splitą Kroatijoje, o jau paskui automobiliu pasiekti Albaniją. Sumokėjome 144 eurus už 3 asmenis ir automobilį. Iššūkis nemenkas, nes net neįtarėme, ką reiškia pigiausios vietos kelte. O keltas keltis turėjo nuo vakaro 19:45 val. iki ryto 6:15 val. Pirmiausia nualino ilgas laikas kol su automobiliu buvome ,,pakrauti” į keltą, reikėjo gana ilgai laukti eilėje. Patekus į keltą, paaiškėjo, kad mūsų vietos denyje, tai tiesiog maži foteliukai kavinėje. Žinoma, čia buvo daug žmonių, bet tarp jų buvo ir gudresnių arba keliaujančių ne pirmą kartą. Pasirodo kavinėje yra minkštasuolių, ant kurių galima buvo išsitiesti. Bet kai atėjome poautomobilio parkavimo, tai visi jie jau buvo užimti gulinčiųjų. Tie gudručiai, matyt,  pasiskirstė: vieni parkavo automobilius, o kiti užiminėjo ,,vipines” vietas. Taigi mes likome sėdėti per naktį ant foteliukų. Bet žmogus gi visada ieško išeities. Kaip kiti, taip ir mes: susistūmėm du foteliukus ir jau žiūrėk nedidelė lovelė. Na, kojos šiek tiek kybo ore, bet nors nugara horizontalioje padėtyje. Buvo kas tiesiog tiesė miegmaišius ar pledukus tiesiai ant grindų ir sau puikiai išsitiesė. Bet mes neturėjom tokios patirties, viską ką galėtume pasitiesti buvome palikę automobilyje, o jis taip užstatytas, kad durelių jau neatidarysi. Žodžiu, iki pusiaunakčio pralošę kortomis, ,,padžiovėme” kojas ant foteliukų, pasikišome vertingus daiktus po galvą ir bandėme nors kiek pailsėti. Buvo nelengva, nes visą naktį už langų trankėsi žaibai ir siautė audra. Jau visai nejuokinga, ne pirmas kartas, kai tik bandom žengti į Kroatiją vis užklumpa audros, liūtys ir šiaip prastas oras. Bet rytas išaušo visai geras. Pavargę, bet su nauja energija pasileidome link Albanijos.

Važiavome nemokamu keliu – teko kirsti Bosnijos ir Hercogovinos, bei Juodkalnijos sienas. Daug nesidairėme, bet sustojome pavalgyti Bosnijoje. Kainos maloniai stebino: kava 0,5 euro, už dvi tirštas sriubas, grilinį kiaulienos kepsnį, porciją guliašo, grilinius kepsniukus, dvi kavas ir fantą sumokėjome 15 eurų.Vos viskas tilpo, o svarbiausia skanu.

Įvažiavus į Juodkalniją sustabdė policija ir liepė perjungti automobilio dienos lempas į trumpas, nes kitaip bauda apie 30 eurų. Dar tos dienos antroje pusėje jau kirtome Albanijos sieną. Pirmas įspūdis, kuris glumino, tai važiuojant link Dureso pakelės vaizdų kontrastai. Vienur vos ne rūmai auksu, kiču tviska, kitur – griuvėsiai, apžėlę neprižiūrimi plotai.

Įvažiavus į centrą mane ištiko nemenka panika: sustojome gatvės spustyje, prie mano pusės lango priėjo pagyvenęs vyras, žiūri į mane tokiu skvarbiu žvilgsniu ir suka demonstratyviai raktus. Na, galvoju, baisoka, ko jis čia nori, kaip reikės išlipti iš mašinos . Vėliau pastebėjau gatvėje ne vieną tokią personą. Pasirodo pas juos čia taip siūlo apsigyventi, kaip pas mus Palangoje močiutės sėdi su skelbimais tik įvažiavus.

Pirmą nakvynę užsisakėme Durese už 15 eurų trims asmenims su vonios kambariu. Taip, taip aš nesuklydau rašydama skaičius. Ir žinote, kaip už tokią kainą, tai visai neblogai. Viskas tvarkinga, dušas aišku tas ,,bulgariškas”, bet švaru, davė rankšluoščius, buvo bendra virtuvė, jūra per dešimt minučių pasiekiama pėsčiomis. Pajūrys nuostabus, smėlis, bet žmonių daugokai.

Bet mes norėjome gyventi ant jūros kranto, tai kitą rytą patraukėme į netoli Dureso esantį Golemo miestelį. Miestelis nedidelis, bet centrinė gatvė stebina tviskančiais viešbučiais. Važiuodami įsivaizdavome, kad tai skurdoka šalis, bet nieko panašaus. Taip yra visko, bet stebina ir modernūs pastatai.

Apsigyvenome Hotel Venezia, jūra tik per gatvelę, matosi iš balkono, geras personalas, gausūs pusryčiai, nemokami gultai pajūryje. Deja, kaina didesnė, bet buvo verta.

Jūra buvo keistai balta. Nežinau, gal ten visada tokia, o gal ir čia audra sudrumstė. Goleme rekomenduoju puikų jūros gėrybių restoraną – piceriją  Valledoria Beni. Jūros gėrybių vakarienė trims kainavo 32 eurus.

Kelias dienas prisimaudę tiek jūroje, tiek saulės spinduliuose, patraukėme atgal link Kroatijos, nes planuose buvo Krkos kriokliai. Turiu pasakyti, kad sienų kirtimas, nors mes ir esame europos sąjungos piliečiai, vis tiek problematiškas: vienur greičiau, kitur ilgiau, bet tos eilės  vargina ir svarbiausia – gaišina laiką. Atgal važiavome kitu keliu – pajūriu. Labai graži Juodkalnijos pakrantė, tiesa, akmenuota, bet vaizdai nepakartojami.

KRKOS KRIOKLIAI    Krkos nacionalinis parkas –  parkas Kroatijoje, Krkos upės slėnyje. Parko plotas – 109 km². Nacionalinio parko statusą įgavo 1985 metais. Parko teritorijoje yra septynių krioklių virtinė, kurių bendras nuolydis 242 m. Taip pat yra pranciškonų vienuolynas įkurtas XIV amžiuje. Privažiavimas nesudėtingas, puikiai atveda navigacija. Automobilių aikštelė didelė ir nemokama. Už bilietus 2 suaugusiems  ir 1 vaikui iki 18 metų sumokėjome 75 eurus. Bet už šią kainą gali būti visą dieną. Matėme kiti su paklotėliais, maisto krepšiais – išsiruošė ilgam. Lankytojai autobusu pavežami iki pradžios, taip pat ir norint grįžti. Pats parkas tikrai žavi, bet įspūdingiausi– tai Skradinski Buk kriokliai.

Įveikęs 17 travertino terasų, išsidėsčiusių 400 m ilgio atkarpoje, upės vanduo čia krenta iš daugiau nei 37 m aukščio. Šie kriokliai laikomi gražiausiais kalcio karbonato kriokliais visoje Europoje. Žavi tilteliai, liepteliai, žuvytės, apžvalgos aikštelės.  Krka upėje yra įrengtos specialios maudyklės, kuriose tiesiog krioklių pašonėje gali turkštis visi panorėję.

Svarbiausia nepamiršti vandens batų, nes galima nejuokais numušti kojas į akmenis, nepadės nei atsargumas, kai stipri srovė neša. Bet maudynių prie krioklio akimirkos nepakartojamos. Užburiantys vaizdai ir pojūčiai ilgai nepaleidžia. Žodžiu, nuostabios nuotraukos ir prisiminimai! Kroatija Jūsų laukia, tikrai nenusivilsite!