Ir vėl nuostabioji vasara, visiems prasideda atostogų metas ir mes šeimoje garsiai mąstome apie galimų kelionių kryptį. Gal į Prancūziją, gal į Kroatiją (mažu antras kartas būtų sėkmingesnis), bet vyras tarė: gal į Siciliją? Na šiaip dauguma skrenda į Siciliją, bet mes ne kaip visi. Jei varom, tai varom! Ir taip susikrovę nedidelę mantelę į mūsų mašinytę birželio antroje pusėje išvažiavome į daugiau nei dviejų savaičių kelionę. Šį kartą išvažiavome užsisakę tik pirmas dvi nakvynes. Kelias tolimas, tai nusprendėme neprisirišti prie užsakytų nakvynių iš anksto – nežinojome kiek tiksliai užtruksime. Be to nusprendėme važiuoti nauju keliu t.y per Vokietiją, nes važiuojant per Čekiją ir Austriją  būtų tekę pirkti mėnesio laiko vinjetes. Apie pirmąsias dienas nepasakosiu, nes gana ramiai pervažiavome Lenkiją, Vokietiją, Austriją ir Italijos šiaurinę dalį iki Riminio prie Adrijos jūros. Ryte išsimaudę ir papusryčiavę išvažiavome į pasakiškas Italijos termo kaskadas Saturnijoje. Apie jas neišsiplėsiu, nes pasakojimas juk apie Siciliją. ( Daugiau apie Saturniją puslapyje ,,Verta pamatyti”). Taigi sugrįžę į nemokamą kelią E45 nudūmėme pro Tropėją (kur pabuvome dvi dienas prie jūros) link Mesinos sąsiaurio. Deja keltas kainavo netikėtai brangiai t. y 75 eurus, nors sąsiauris nėra platus tik apie 3 kilometrus. Gal galima buvo persikelti ir pigiau, bet turėjome mažai informacijos, o italai nemoka arba nenori kalbėti angliškai. Pagaliau mes Sicilijoje! Žinoma, pamatyti yra tiek daug, kad ir kelių mėnesiu neužtektų. Todėl teko pasirinkti mums įdomiausius: Etnos ugnikalnis, Sirakūzai, Notas, Modica, Ragusa, Turkų laiptai, Alkantaro tarpeklis.

Etnos ugnikalnis – tai jau trečias mūsų aplankytas ugnikalnis, vienas didžiausių ir aktyviausių Europos ugnikalnių. Pirmiausia kas krenta į akis, tai išsiveržusių uolienų spalva. Čia visur kur pažiūri juoda juoda.

Tiesa, į pačią viršūkalnę nesikėlėme – pasigrožėjome iš paskutinės aikštelės. Vaizdas kerintis – tvyrantis rūkas dar labiau sustiprino nepakartojamą įspūdį. Stebino visiška tyla, nes buvome tik mes ir dar vokiečių šeima, nes matyt savaitgaliais nedirba nei administracija, nei prekiautojų namukai.

Bet net ir šioje atrodytų nykioje, atokioje vietovėje pasirodo galima ganyti avis. Įdomu, kad matėme tik avis ir jas varančius šunis. Iš pradžių prisibijojom jų galimos reakcijos į pašalinius, bet jie ramiai palaukė kol visos avys pereis kelią ir nubidzeno toliau paskui jas.

Sirakūzai – tai didžiausia graikų kolonija Sicilijoje.  Miestas įkurtas apie 734 – 733 m.pr.m.e., kuris vadinosi Siraco. Labiausiai turistų lankomas Ortigio saloje įsikūręs archaiškas senamiestis, kuriame apstu istorinio paveldo objektų.

Nuostabi XVIII a. Duomo katedra. Šioje katedros aikštėje kažkada stovėjo Atėnės šventyklos.

Nepaprastai gražus Artemidės fontanas Archimedo aikštėje.

Žavi mažos, siauros gatvelės su įspūdinga barokine architektūra. Atrodo, kad jos alsuoja ne tik karščiu, bet ir žmonių gyvenimais.

Notas – vienas gražiausių baroko stiliaus miestų Sicilijoje, kuris nuo 2002 metų yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Karališkas miestas įsikūręs Iblėjos kalnuose apie 32 km į pietvakarius nuo Sirakūzų. Note būtina paragauti, kaip teigiama, skaniausių visoje Sicilijoje pistacijų ledų.

Karališki vartai.

Dučezio rūmai.

San Nikolo katedra pastatyta 1693 – 1776 m. baroko stiliumi.

Apie 8 km nuo Noto link jūros yra gražus, platus paplūdimys Lido di Noto. Pakrantėje smėlis, žmonių nedaug, puikus, skaidrus vanduo.

Note per Booking.com  yra nemaža nuomos pasiūla už prieinamą kainą. Jei pasiryšite pavažiuoti kelis kilometrus už miesto iki San Corrado di Fuori miestuko, tai galima gauti neblogą nakvynę už 45 eurus trims su naminiais pusryčiais  B&B Villa Azzurra.  

Modica.

Modica sudaro dvi miesto dalys: Modica Alta (aukštutinė) esanti kalno viršūnėje ir Modica Bassa (žemutinė) – lygumoje. Miestas pastatytas baroko stiliumi.

Viena gražiausių miesto bažnyčių –  Šv. Petro bažnyčia.

Modica garsėja  šokolado gamybos tradicijomis, kurios puoselėjamos nuo 16 a.

Ragūza – nuostabus miestas, vadinamas tūkstančio laiptų miestu. Per žemės drebėjimą 1693 metais Ragūza buvo visiškai sugriauta. Miestas įsikūręs įkalnėje, gatvelės siauros ir laiptuotos, todėl automobilį geriau palikti apačioje esančiose aikštelėse ir pasikliauti kojytėmis. 

Šį miestą, kaip ir Modicą,  sudaro dvi dalys – Aukštutinis miestas (Ragusa Superiore) ir Ibla. Ragūzoje saugoma 18 Unesco architektūros paminklų.  Pats žymiausias Ragūzos pastatas –  Duomo di San Giorgio katedra. 

Turkų laiptai (Scala dei Turchi) – netoli Agridžento Realmontės vietovėje esančios natūraliai susiformavusios baltosios uolos, besileidžiančios kaip ištisiniai laiptai į žydrą  Viduržemio jūrą. Pasakojama, kad labai seniai turkų ir šiaurės Afrikos piratams tai buvo beveik vienintelė vieta išsilaipinti. Nuo čia ir kilęs jų pavadinimas.

Jei pavyks suderinti laiką, tai būtinai palydėkite saulę sėdėdami ant šių prašmatnių, baltų laiptų. Būsite tikrai ne vieni. Čia susirenka nemažai žmonių. Kas brazdina gitarą, kas gurkšnoja vyną, kas šiaip šnekučiuojasi. Besileidžiančios saulės spinduliuose laiptai nusidažo purpurine spalva. Nuostabus vaizdas.

Alcantara tarpeklis – netoli Taorminos esantis tarpeklis susiformavo iš kraterio išsiliejus lavai į Alcantara upę. Uolų aukštis siekia 50 metrų, o siauriausia vieta vos  2 metrus.  Nors vanduo ledinis ir karščiausią dieną, bet įmanoma bristi tolyn.

Bet reikia būti atsargiems, nes kabančios lentelės perspėja apie galimus akmenų byrėjimus. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad kartais prižiūrėtojai vaiko ir neleidžia bristi. Kai buvome mes, birželio pabaigoje, tai nusileidę laiptais nesutikome nei vieno prižiūrėtojo. Tiesa, patekti į čia galima ne vienu keliu. Pirmasis brangesnis – nuleidžia su liftu. Bet gatvele paėjus toliau vienoje gatvės pusėje yra medinis namukas, kuriame parduoda bilietus apie 1,5 euro asmeniui. Pereini per gatvę ir laiptukais nusileidi į tarpeklį. Vaizdas nepakartojamas. Dar niekada nesu mačiusi nieko panašaus. Ledinis vanduo, didžiulis masyvas uolų virš galvos tikrai duoda adrenalino. 

Tą patį vakarą dar spėjome persikelti keltu į Italiją.

Štai tokia ta Sicilija. Visada nuostabi ir kerinti. Tikrai dar ne viską pamatėme ir ne visur pabuvojome. Bet juk visada galima sugrįžti!