,,PABĖGIMAS” NUO VIRUSO

Laukiau, laukiau kol viskas pasibaigs, bet jau neiškenčiau. Tad aprašysiu praeitų metų vasaros kelionytę. Dėl visiems suprantamų priežasčių praeiti metai buvo tokie ,,sausi” kelionių, bent jau mums. Tik prasidėjus karantinui, kažkaip vis tikėjausi, kad viskas laikina ir iki vasaros susitvarkys. Atėjo vasara, o dėl kelionės kabojo didelis klausimas. Užuojauta visiems, kurių suplanuotas ir išsvajotas atostogas ,, nušvilpė” nelemtasis virusas. Pasėdėję nuo kovo iki birželio priverstiniame ,,namų arešte” , vasarą jau tikėjomės pravėdinti galvas kokioje nors kelionėje, bet tie nelemti draudimai, ribojimai ir gasdinimai… Daug nieko nenuveikėm, bet pavyko šiek tiek ,, nutrūkti”. Neplanavau pasakoti, nes nuotykių mažai, bet taip seniai nerašiau, tai bent tą ,,truputį” aprašysiu…

Aš ilgai dvejojau, nes buvo tokia nežinomybė, nedrąsu. Bet atidarius Lenkijos sieną įsidrasinome ir liepos antroje pusėje išmovėme į ………Italiją. Jei kas skaitė ankstesnius įspūdžius, tai sakys su įronija: Ooooo koks netikėtumas! Bet panagrinėję virusologinį žemėlapį pamatėme, kad po baisiojo pavasario Italijos sergamumas beveik kaip Lietuvos t.y tuo metu apie 4,5. O kadangi ten oras ir vanduo garantuotai visada geri, tai daug nesvarstę, susimetėm tik vieną lagaminą ir ,,išmovėme”vienai savaitei, šį kartą tik DVIESE.

Mums labai gera, kai keliaujame su vaikais ir matom pasaulio grožį kartu. Bet smagu ir dviese: neturim kur pavalgyti, tai nevalgom, nerandam nakvynės už prieinamą kainą, tai miegam automobilyje ir t.t Šioje kelionėje tai išbandėm pirmą kartą. Bet gal apie viską nuo pradžių.

Taigi, išsiilgę kelionių jaudulio, nedrąsiai, bet vis dėlto susiruošėme. Važiuoti teko nemažu lanku dėl Austrijos sergamumo rodiklių, bet po dviejų dienų vakarop jau mindėme Adrijos pajūrio smėlį. Nusimaudę, atsipūtę ir nusistebėję italų ir turistų atsipūtimu po tokio košmariško pavasario, ,,išmynėme” link kitos jūros. O dar po dienos jau buvome galutiniame taške. Šį kartą buvome nusprendę, kad važiuosim tik iki Tortora Marina miestelio prie Tyrėnų jūros, nes Lenkijos rodikliai sparčiai artėjo prie 16, tad negalėjome atsidurti labai toli – Lenkijos lanku neapvažiuosi. Kodėl Tortora? Buvau ,,pagooglinusi”,kad ten yra grotos nuo jūros pusės, niekur nematyta bažnyčią oloje ant kalno, juodo smėlio paplūdimiai.

Į Tortorą Marina atvykome šeštadienio pavakary – kainos už nakvynę kosminės, o ir pasirinkimas ne toks platus. Na, sakom, vėlai atvykus tik už naktį susimokėti 120 eurų – visiška nesamonė. Tad nusprendėme pirmą naktį nakvoti mašinoje, paplūdimy. Mūsų škodutės galinės sėdynės puikiai išsilankstė, pavyko visai gerai ištiesti kojas. Buvau pasiėmusi išsikleidžiantį miegmaišį, tai puikiai pasitarnavo, kaip paklotas. Pabusti ryte prie jūros, kad ir automobilyje, yra smagu. Net ryte mokestį renkantis žmogus mandagiai palaukė kol išsimiegosime ir išsiropšime. Tik tada priėjo ir paprašė susimokėti už šią dieną, nes atvykus vėlai vakare buvo laisvas įvažavimas.

Žinot kuom žavu keliauti tik dviese ir miegoti automobilyje? Ogi, kad galima sugalvojus naktį išsimaudyti jūroje nuogiems, kiek nori sėdėti tamsoje tik šviečiant mėnuliui ant pakrantėje kažkokio viešbučio gultų ir atsipalaidavus plepant gurkšnoti atsineštą vyną. Jei nerėkauji, netriukšmauji, tai naktiniai prižiūrėtojai nieko nesako. Svarbu po savęs viską išsinešti. O ir išaušus rytui – mes jau prie jūros. Krantas akmenuotas, bet vanduo pasakiškas, žmonių nedaug ir tie daugumoje vietiniai. Vanduo skaidrus, gali stačias plūduriuoti – fantastika, bet vandens batai būtų pravertę. Ir štai – kitas dvi nakvynes radome po 65 eurus, nors tolėliau nuo jūros, bet turint automobilį – ne bėda pavažiuoti kelis kilometrus. Šiaip nakvynių pasiūla mažoka. Todėl kainos, palyginus su kitomis Italijos pakrantėmis, didokos.

Daugiausia laiko leidome paplūdimy. Išsinuomavę vandens dviratį, nuplaukėme link grotų. Prie jų galima priplaukti tik nuo jūros pusės, nes jos saloje, kuri yra netoli kranto. Toje pačioje pusėje yra net kelios grotos.

Tik labai svarbu, prieš plaukiant įvertinti jūros bangavimą ir saulę, nes jūra su vandens dviračiu ,,nepavarinėsi” kaip su kateriu, tai užtrunka. Žinoma, galima atplaukti turistiniu laivu, bet tada neturėsite galimybės išlipti.

Atplaukus su vandens dviračiu galima iššokti tiesiai į vandenį ir paplaukioti, nuostabus jausmas. Atplaukusio pramoginio laivelio keleiviams pabėrus maisto žuvims, jų suplaukė galybė. Tad iššokome paplaukioti tarp spurdenančių žuvyčių.

Šiame miestelyje yra išskirtinė bažnyčia oloje ant kalno, bet, deja, paaiškėjo, kad ji dėl karantino uždaryta. Labai gaila, nes tai buvo viena priežasčių dėl ko būtent čia važiavome.

Nuo terasos atsiveria puiki panorama.

Netoli Tortoros yra juodo smėlio paplūdimys. Iki jo reikia nemažai nusileisti laiptais.

Grįždami pastebėjome jaukų restoranėlį. Tad kitą dieną užsukome pavalgyti. Pasakiškas vaizdas, skanus maistas, gera kaina.

Šiaip Tortora Marina miestelis labai ramus, jaukus. Nors matosi, kad infrastruktūra paruošta dideliam srautui turistų. Paplūdimiai akmenuoti, bet platūs, didelės nebrangios automobilių stovėjimo aikštelės. Žodžiu, miela, jauku, itališkai tingu, vienu metu karšta ir gaivu. Puikus atostogų derinys.