Jei viskas erzina ir nepatinka –  leiskis į kelionę. 2017 metų birželio pabaigoje turėjome 10 laisvų dienų ir didelį norą keliauti pigiai. Ne paslaptis, kad pigiausia keliauti savo automobiliu, jeigu neplanuoji pragulėti visas atostogų dienas prie dezinfekuoto baseino ir prisiėsti mėnesiui, nes viskas įskaičiuota. Keliaujant savarankiškai niekas neskubina, nereguliuoja. Mes ( aš, mano vyriškis ir du paaugliai) mėgstame eiti, kopti, lipti, atrasti. Kadangi vyresnėlis  negalėjo išvažiuoti, tai mes trise, susimetę būtiniausius daiktus į kuprines, pasiėmę baką dyzelino išdūmėme į vakarus. Kelionės tikslas – pasiekti Vatikano kyšulį (Capo Vaticano)  Italijos pietuose.

Kodėl ten? Nes mačiau gražių paplūdimių nuotraukų, nes vasaros pradžioje italai dar neatostogauja, todėl kainos geros, daug saulės ir jau šiltas vanduo. Žinoma būtų įdomiau, jei tokiai kelionei galima būtų skirti daugiau laiko, bet buvo taip: arba 10 dienų, arba sėdim namuose. Mūsų keliavimo principas – pavargstame šiek tiek per Lenkiją, Čekiją, Austriją, o toliau jau grožimės Italija.

Maršrutas : Kaunas, Brno, Rimini, šurmulingas Neapolis, atkasta Pompėja, krištolo vandens Tropėja, Vatikano kyšulys, senoji Matera, žavingas Alberobello miestelis, Baris, pigusis Rimini, atviras Lido de Jesolo paplūdimys, naktinis Brno, Kaunas.

Tarpinės nakvynės:  Brno – Rimini – Neapolis – Fuscaldo – Zambrone – Santa Domenica – Matera –  San Vito Chietino    –  Rimini – Brno – Kaunas.

Nakvynes visada užsakau iš anksto per booking.com, nes nenorim dar blaškytis su paieškom, keturvietį rasti nėra lengva. Kartais būna nuostabūs kambariai ir pusryčiai, kartais truputį nusiviliame, bet užsakydama niekada neimu mažiau negu 6.8 balais įvertinto viešbučio ar privačios nakvynės, nes esame turėję labai karčios patirties.

Dabar apie visą kelionę smulkiau:  kas pavyko ir kur geriau nevažiuoti. Kaip jau minėjau, Lenkiją, Čekiją (reikia pirkti vinjetę) stengiamės kuo greičiau pervažiuoti nemokamais keliais, todėl stojame retai, nieko neapžiūrime, nes daug kur esame ir buvę, o be to ir tikslas kitas. Austrijoje perkame vinjetę ir gana greitai ją įveikiame autostrada. Jau baigiantis Austrijai prasideda nuostabūs vaizdai: kalnai, kalnų upės, jų išdžiuvusios vagos.

Pasiekę Italiją renkamės nemokamus kelius, nors šalia eina mokama autostrada.

RIMINI

Pirma nakvynė Italijoje Riminio miestelyje ant Adrijos jūros kranto. Kainos labai geros, nes didelė pasiūla. Krantas daug kur su molais, tai bangų jėgą pajusti sudėtinga. Daug rytų šalių turistų, lenkų. Todėl pernakvoję ir atsigaivinę jūroje lekiame link Neapolio. Buvo planuotas pasivaikščiojimas po vakarinį Neapolį, bet tai buvo mūsų pirmoji klaida. Norint įlįsti į Neapolį reikia jam paskirti bent kelias dienas, nes nuolatiniai kamščiai į kurią pusę nevažiuotum trunka amžinybę. Jau nekalbant apie jų vairavimo subtilybes, labai didelė tikimybė likti su nubraižytais automobilio šonais. Tad šio užburiančio miesto beveik nematėme.

NEPAKARTOJAMA POMPĖJA

Išaušus naujam saulėtam rytui mes pasiruošę pamatyti prieš 2000 metų po lava ir pelenais palaidotą Pompėją. Pompėjos griuvėsiai pradėti atkasinėti tik XVIII a. Griuvėsių plotas didžiulis – apie 60 hektarų, todėl būtina gera avalynė, apsauga nuo saulės ir vandens buteliukas.Galvojau, kad bus nuobodu žiūrėti į nesibagiančių griuvėsių liekanas. Bet nieko panašaus: tai daugiau negu nykūs griuvėsiai.

Yra išlikusios freskos ant sienų ir grindų, mozaikų fragmentai, kolonos ir t.t.

Stebina miesto  didybė, išlikę pastatai, atrodo, kad jauti tų laikų dvasią.

Vienas iš didingesnių išlikusių statinių rytinėje Pompėjos dalyje stovintis amfiteatras, statytas 70 metais pr. m. e. ir yra pats seniausias iš visų žinomų Romos imperijoje, kuris, manoma,  talpino apie 20000 žiūrovų.

Pompėjos miestas lankytojams atviras ištisus metus: lapkričio–kovo mėnesiais kasdien nuo 8:30 val. iki 17:00 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 15:30 val.), balandžio–spalio mėnesiais darbo laikas yra nuo 8:30 val.  iki 19:30 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 18:00 val.). Nedirba sausio 1 d., gegužės 1 d.,  gruodžio 25d.  Bilieto kaina dienai 13 eurų ir juos pirkome vietoje,  pastovėję pusvalandį eilėje. Automobilį galima pasistatyti mokamose aikštelėse. Bet galima atvykti iš Neapolio  autobusais  SITA, išlipti stotelėje – Pompei (Piazza Esedra). Keliaujant automobiliu, patogu vykti mokamu A3 keliu (Neapolis-Salerno – Pompei ovest išvažiavimas), bet įmanoma su navigacija privažiuoti nemokamu keliu.

VEZUVIJUS

Tą pačią dieną laisvai spėjame pakilti iki Vezuvijaus ugnikalnio. Yra du keliai į viršūkalnę: vienas baigiasi nepasiekus ugnikalnio nacionaliniame parke iš kurio reikia pirkti brangius bilietus ir tave veža su džipais į viršų. Kitas kelias atveda iki automobilių aikštelės, kur susimoki apie 4 eurus ir sprendi: toliau lipsi pats ar susimoki 2 eurus/žmogui ir dar paveža aukštyn, nes savo auto toliau neleidžia. Gerai, kad pagailėjom kojyčių, nes per karštį dar teko kopti birių lavos uolienų taku apie 1,2 km. Bet vertėjo – vaizdas nepakartojamas. Į šį pasivaikščiojimą būtina pasiimti vandens, nes atsigerti galima tik užkopus į patį viršų.

Nusileisti nebuvo labia lengva. Reikia lipti su nelygaus pado ir geriau uždaru apavu. Viršuje galima rasti pavėsį, atsigaivinti kavinutėje ar tiesiog pailsėti. Kopėme per didelį karštį, labai pavargome, bet jautėmės pakylėtai.

Nakvynei pasirinkome Hotel Total miestelyje Fuscaldo. Radome sunkokai, bet už 43 eurus gavome dviejų kambarių ir dviejų vonios kambarių numerį trims su pusryčiais ir lauko baseinu. Tiesa, langai buvo į kalno pusę (t.y be vaizdo), bet kai reikia tik pernakvoti, tai pats tas. Kainos ir kokybės santykis daugiau nei geras.

ZAMBRONE (Marina di Zambrone)

Laukinio tipo paplūdimys, mažai žmonių, daug privatumo, ramu, bet gal todėl, kad ne sezonas. Su automobiliu galima privažiuoti prie pat paplūdimio, stovėjimas nemokamas. Buvome užsisakę kambarį Hotel Il Lungomare su pusryčiais ir privačiu vonios kambariu (trims 60 eurų ). Viešbutis toks namelių tipo, bet švaru, tvarkinga. Į paplūdimį ėjome jau su maudomais, nes nuo viešbučio perėjus gatvelę –  paplūdimys, krantas nedidelių akmenukų, vanduo stulbinamai skaidrus.

TROPĖJA (KALABRIJA)

Būtinai dar grįšime į šį miestą, ant uolų virš krištolinio vandens. Vanduo toks sūrus, kad net atrodo kitaip teka tarp pirštų. Plaukioji ir gėriesi atsiveriančiu vaizdu: ant uolos kabančiais miesto statiniais, pakrantėje esančia pilimi, skaržiais ir praplaukiančiomis jachtomis.

Įspūdingas perėjimas iš vieno paplūdimio į kitą.

Gražus, nedidelis, bet dvelkiantis ramybe senamiestis.

Būtina nueiti į siuvenyrų ir kavinių, ledainių  gatvės Corso Vittorio Emanuele gale esančią terasą, nuo kurios atsiveria užbūrianti Jonijos jūros panorama. Nakvynę buvau užsakiusi Santa Domenica miestelyje apie 5 km nuo Tropėjos. Galvojau, kad ir ten bus jūra, bet pasirodė, kad iki jūros nuo San Domenica miestelio taip paprastai nenueisi. Reikės nulipti, o po to užlipti į didelę įkalnę, bet galima ir su auto, tik daug vietos nėra nei žmonėms, nei automobiliams, nors paplūdimys tarp uolų atrodo įspūdingai.

MATERA

Pabuvę porą dienų prie Tropėjos ir pasiekę tolimiausią suplanuotą tašką – Vatikano kyšulį, patraukėme atgal pro kitą Italijos pusę link Bario. Pakeliui buvo suplanuota apžiūrėti Materą. Tai vienas seniausių pasaulio miestų, kurį amžiumi lenkia tik Petra (Jordanija). Materos miestą sudaro dvi dalys: Civita ir Sassi di Matera. Civitą juosia tarpeklio Gravina di Matera šlaituose įsikūrusi kita istorinio miesto dalis – Sassi di Matera ( Senasis miestas) rajonai. Čia be galo daug natūralių Materos urvų, kurie  buvo pirmieji neolito amžiaus vietinių namai.

Materos istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1993 m. Materoje buvo filmuojama Melo Gibsono juosta „Kristaus kančia“. Vakare matyti, kad didelė dalis miesto yra negyvenama. Tamsoje skendėja ištysi namų labirintai. Kadangi miestas išsidėstęs ant kalvos, tai dažnai atsiveria netikėtos senamiesčio panoramos.

ŽAVINGASIS ALBEROBELLO

Pernakvoję už miesto, ryte traukiame link išskirtinio grožio Alberobello miestelio. Jau artėjant kur ne kur laukuose galima pastebėti pavienių unikalios architektūros statinių – trulių (ital. trulli). Atvykus sužavi jų gausa ir forma. Vienaaukščius trulius statydavo iš grubiai apdirbtų kalkakmenio gabalų, kurių prisirinkdavo aplinkiniuose laukuose. Jie buvo dedami vienas ant kito be jokio surišamo skiedinio – tokia senovinė technika.

Tiek sienos, tiek stogas – viskas iš akmens.

Daugumos namukų viduje įsikūrusios jaukios, vėsios siuvenyrų parduotuvėlės.  Miestelis nedidelis, bet turi savo gražią bažnyčią.

Deja Barį detaliai apžiūrėti pritrūko laiko, nes jau laukė San Vito Chietino užsakyta nakvynė. Čia ir pajutome iš anksto užsakytų nakvynių minusus, bet taip ramu – nereikia dar kažko ieškoti ir blaškytis. Grįžtant dar prie Bario –  pamatėme, kad miestas gražus, turi daug didingų statinių.

San Vito Chietino niekuom neišsiskiriantis iš kitų Italijos miestelių. Paplūdimys prastas, nes per visą pakrantę driekiasi molas. Maudėmės tik dėl atsivėsinimo, vanduo toli gražu nepriminė Tropėjos mėlio ir skaidrumo. Bet labai vykusiai, skaniai, nebrangiai pavakarieniavome. Susiradome restoranėlį, kuriame daugumoje šurmuliavo italų šeimos. Jie ir valgydami garsiai aiškinasi, gestikuliuoja, vaikai kažką vis daro, na tokia atrodytų betvarkė, bet mums buvo žavinga tai stebėti, juk tai tikrasis italų veidas. Nors valgėme jūros gėrybes, bet atnešta sąskaita maloniai nustebino – vanduo ir vyno ąsotėlis neįtraukti, nes mus vaišino. Žodžiu, kuo geriausi prisiminimai.

Permiegoję ir pailsėję traukiame vėl į kelią. Tą dieną buvome  suplanavę pasiekti Riminį. Apie Rimini jau buvau užsiminusi – labai patogus miestas prie jūros. Visiems patarčiau būnant toje Italijos pusėje užvažiuoti į lido di Jesolo. Čia puikus paplūdimys, atvira jūra, smėlis. Tą kartą mums pasisekė, nes buvo didelis vėjas ir bangos. Prieš ilgą kelią namo gerai atpalaiduoja –  viso kūno masažas.

Paskutinė nakvynė Brno ir pavargę, bet laimingi grįžome į Lietuvą.