KYKKOS vienuolynas
TROODO KALNAI – KYKKOS VIENUOLYNAS Važiuojant per Troodo kalnus tiesiog būtina nepravažiuoti vienos iš nuostabiausių Kipro lankytinų vietų – Kykkos vienuolyno, kuris mums padarė bene didžiausią įspūdį iš visų matytų architektūrinių paminklų. Vienuolyną rasti nėra sudėtinga, nes važiuojant yra daug nuorodų, kurios prasideda vos įvažiavus į Troodo kalnus. Kykkos vienuolynas turtingiausias ir žinomiausias Kipro vienuolynas, įkurtas 1318 m aukščio viršukalnėje, o pastatytas 1092 m. Tiesa, vėliau vienuolynas net keletą kartų nukentėjo nuo gaisrų, todėl iš originaliojo statinio nedaug ir teliko. Įkurtas XI a. pab., valdant Bizantijos imperatoriui Aleksijui I Komninui, ir pašvęstas Šv. Mergelei Marijai, vienuolynas garsėja viena iš trijų iki šių dienų pasaulyje išlikusių Šv. Luko, Jėzaus apaštalo, tapytų ikonų, kurioje pavaizduota Gailestingoji Mergelė Marija. Tikima, kad ji turi stebuklingų galių prišaukti lietų. Pagal legendą, dieviška galia apdovanotas Kipro atsiskyrėlis Izaijas stebuklingai išgydė nepagydoma liga sirgusią imperatoriaus dukterį. Kaip atlygio, jis paprašęs Mergelės Marijos ikonos, kuri buvo saugoma imperatoriaus rūmuose Konstantinopolyje. Atsilygindamas imperatorius sumokėjo už vienuolyno statybą ir padovanojo vienuoliams vertingąjį paveikslą. Ši dovana vėliau buvo patvirtinta imperatoriaus chartija, todėl laikoma, kad vienuolynas įkurtas imperatoriaus nurodymu.
Ši šventoji ikona saugoma vienuolyno muziejuje. Mes muziejuje nebuvome, nes jau buvo nedarbo laikas. Muziejus dirba kiekvieną dieną nuo 10:00 iki 16:00 ( lapkričio – balandžio mėn), nuo 10:00 iki 18:00 (gegužės – spalio mėn.), www.Kykkos – Museum.cy.net .
Vakarėjo, tad buvome vieni iš paskutinių lankytojų, todėl galėjome nevaržomai grožėtis pasakiškomis freskomis ant sienų. Kykkos vienuolyno lankymas nemokamas. Muziejus, manau, mokamas. Nors čia ne musulmonų šventovė, bet ir čia yra siūlomi apsiaustai.
Įėjus pro arkinę bromą, pasitinka autentinis vidinis kiemelis su šuliniu, kuriame pakėlus galvą akį traukia spalvotos šventųjų paveikslų mozaikos ir tapytos freskos.
Vienuolynas paliko neišdildomą įspūdį. Išėję kilome automobiliu toliau į kalną. Pravažiavome pakeliamą užkardą ir truputi pasidarė neramu: ar važiuodami atgal nerasime jos nuleistos. Bet vyras sako: ,, važiuojam”. Pagalvojau, na venuoliai gal bus gailestingi. Užvažiavus kiek leidžiama, viršuje atsivėrė aikštė su įspūdingo stoto monumentu. Pasistatę auto tuščioje aikštelėje, vienui vieni nužingsniavome įspūdinga alėja link koplyčios pačioje kalno viršūnėje.
Visur taip švaru, kad net blizga. Nors aplink pilna medžių, bet nebuvo matyti nei šapelio. Kerintys vaizdai: temstantis dangus, nuostabios šventųjų freskos ir visiška ramybė.
Vaikščiodami patyrėme tikrą relaksą. Neapsakoma ramybė užliejo sielą. Net sunku įvardinti, kas labiau sujaudino tapytos šventųju freskos ar tyla ir užburiantis padūmavusių kalnų grožis. Žodžiu, tikrai verta ne tik pamatyti, bet ir pajausti!