Kas gi nenorėtų pasilepinti  saule, šiluma ir jūra,  kai Lietuvoje dar žvarbu, lietinga ir niūru.  Kai artėja atostogos – sėdu prie kompiuterio ir peržvelgiu skrydžių bendrovių pasiūlymus. Tiesiog,  kur šilta ir gera skrydžio kaina.

Taip ankstyvo pavasario antrąją velykų dieną išvažiavome iš Kauno link Lenkijos. Kadangi buvau sumedžiojusi pigius bilietus iš Vroclovo į Kretą, tai mūsų laukė gana nemažas kelias. Bet kelionės iš lenkų mūsų praktikoje nėra naujiena, tai pakilios nuotaikos pradėjome savo kelionę. Kelias neperkrautas mašinų, nes lenkai labai tikintys ir šventą dieną nedirba. Ramiai, be streso nuvykome iki oro uosto, greitai perėjom patikrą ir mes jau lėktuve. Kadangi bilietus pirkau su atsitiktine vieta, tai skridome visi trys skirdingose lėktuvo pusėse. Mes mėgstame keliauti pigiai, žinoma, kai tai įmanoma.

Bet gera pradžia dar nevisada pusė darbo. Nusileidus Kretoje nustebino ne tik šiltas vėjo gūsis, bet ir graikiškas apsukrumas, o gal tiesiog nepasisekė. Nusileidome apie  pusė dešimtos vakaro ir patraukėme pasiimti savo užsakytos mašinytės prie Budget. Bet čia paaiškėjo, kad mūsų užsakytas pilnas draudimas reiškia tik tai, kad atsitikus įvykiui turėsime pirma žalą atlyginti savo lėšomis ir tik po to reikalauti grąžinti pinigus iš Rentalcars. Pasirodo, jei norime keliauti be streso, tai turime pirkti dar vieną draudimą. Pasinervinę ir nemenkai paburbėję, visdėlto nusprendėme pirkti dar vieną draudimą už tuos nelemtus 100 eurų. Ir tai dar ne viskas, Butget atstovė paduodama dokumentus, kaip tarp kitko dar perspėjo, kad net tas pilnas draudimas negalioja neasfaltuotuose keliuose, tai jau net abu juokas paėmė. Išvada – daugiau šioje agentūroje automobilio nenuomosime. Įvairiose Europos šalyse nuomavomės automobilį Europcar, Hertz, Sixt, bet taip dar niekur nebuvome apgauti.

Iš tiesų tai visa Kreta be galo graži ir vaizdinga. Jei atvykstate į Chanijos oro uostą, tai patogiausia pirma apvažiuoti visą šiaurės vakarų pusę. O pažiūrėti, pasigrožėti čia tikrai yra kuo. Pačiame šiauriniame iškyšulyje yra BALOS paplūdimys – bene vienas įspūdingiausių visoje Kretoje.

Tiesa, atvažiuoti teks akmenuotu vieškeliu (kuriame draudimas negalioja), o pats keliukas kartais siauras ir nuolat eina palei skardį. Bet vaizdai pro langą ir po kalną besikabarojančios ožkos viską atperka. Jų čia devynios galybės. Gale vieškelio yra automobilio aikštelė (su ožkomis).

O toliau kelionė pėstute nuo kalno. Kad prieitum reikia nusileisti gana ilgais uolėtais laipteliais. Lipant kvapą gniaužia žydros lagūnos vaizdai, kartais atrodo, kad esi visai ne Europoje.

Nusileidus laukia baltas smėlis, skaidrus vanduo ir užbūriantis horizontas. Tiesa, vanduo buvo vėsus, nors tikėjomės, kad tokioje lagūnoje bus kaip tik šiltesnis nei visur kitur. Grįžtant atgal sustojome pasistiprinti pirmojo miestelio kavinutėje.

Sugrįžę atgal iki asfaltuoto kelio, pavažiavus  į pietvakarius apie 80 km nusileidžiame  iki nuostabaus ELAFONISSI paplūdimio.

Ši zona yra saugotina dėl čia esančių nykstančių vėžlių ir kitų retų gyvūnų. Pakrantė nuklota smėlio, kuris prie vandens rausvos spalvos. Šią spalvą suteikia išplautos rausvų kriauklyčių liekanos. Paplūdimys atviras, turi nedideles kopas. Yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Atvykimas iki šio žavaus pakraščio keliu, kuris vinguriuoja nuolat žemyn tarp įspūdingų kalnų. Pakeliui galima pasigrožėti netikėtais vaizdais ir, žinoma, ožkomis.

Kaip matosi šioje nuotraukoje, trijulė nusprendė mums nepozuoti.

Norėjome pasivaikščioti įspūdingu Samarijos tarpekliu, deja, mums nepasisekė, balandžio mėnuo dar ne sezonas.

Toliau patraukėm link Herakliono. Apžiūrėję keletą senienų, nusprendėme, kad mus labiau žavi laukinė gamta.

Ilgesniam laikui apsistojome Anemone Seaside Traditional Homes viešbutyje, kuris yra šalia pagrindinio kelio ir  iš kurio terasos atsiveria jūra. Tarp kitko, terasas turėjome net tris. Netoli, nusileidus nuo kalno yra nedidelis smėlio paplūdimys apsuptas uolų. Buvome vieni: tiesiog mes ir jūra. Pasaka. Apartamentai labai švarūs per du aukštus. Tik su vandens boilerio skleidžiamu garsu kažkas ne taip. Šeimininkai mieli. Maloniai nuteikė paliktos sutikimo vaišės – sausainiukai, vaisiai, vynas. Pabendravę su  šeimininkais, nusprendėme apvažiuoti visą rytinį Kretos pajūrį. Pradėjome nuo VAI paplūdimio, kuris yra apie 25 km nuo Sitia miesto. Netoli Toplou vienuolynas, kuriame kasmet apsilanko tūkstančiai turistų. Vai paplūdimys išskirtinis  vienintele Kretoje palmių giraite.

Bet šis paplūdimys mūsų nesužavėjo: smėlis tamsiai geltonas, balandžio menesį ta giraitė neatrodė labai išraiškingai. Nors yra pagrindiniai paplūdimio atributai: mediniai takai, iš šalia esančios apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu. Yra auto aikštelė, kavinutė, tualetai. Sezono metu aikštelė mokama.

Važiuojant tolyn šioje Kretos pusėje daug mažesnis turistinis srautas. Yra paprastų, laukinių paplūdimių, prie kurių nėra sudėtinga privažiuoti. Žavi ramybė ir smėlėti krantai.

Labai smagu vienam gulėti visoje kiek akys užmato pakrantėje.

Važiuojant pakrante galima pasigrožėti senais statiniais ir tai kas liko.

Gaila, kad turėjome tik keletą dienų. Apvažiavome didelę salos dalį. Visą laiką lepino puikus oras, saulė. Tikrai dar kada nors grįšime į Kretą. Mūsų laukia neįveikti tarpekliai ir olos.