Prieš velykines vaikų atostogos  mes vėl dairėmės, kur galėtume pašildyti  žiemos ir žvarbaus pavasario išvargintus savo kūnus ir sielas. Visos pigios avialinijos pakeitė bilietų pardavimo politiką – iš Lenkijos nebeliko paskutinės minutės pigių pasiūlymų. Gali laukti, laukti ir nieko nesulaukti. Tai štai, gavome pakankamai normalia kaina bilietus į Kiprą. Kaip man patinka jausmas,  kai turi bilietus kišenėje ir tiesiog lauki kada prasidės kitos kultūros, žmonių ir vietovių pažinimas.

Taigi KIPRAS. Nors turėjome tik keturias pilnas dienas, bet, mano manymu, spėjome nemažai pamatyti. Nusileidome Pafose ir iškart nustebino ,,face” kontrolė prie aparato ir dar dokumentų patikra. Bet saugumas – gerai.

Na ką galiu pasakyti, nors praeitoje kelionėje labai burnojau ant ,,Budget”, bet kadangi dabar pasiūlė geriausią variantą, tai vėl pasiėmėm mašiniuką iš šios agentūros, tik kai užsakinėjome, tai neėmėme Rentalcar draudimo, o pasiėmėm nuvykę ten pilną draudimą. Už visą laiką – 56 eurai plius draudimas 70 eurų ir 100 eurų užstatas už benziną, jei negražinsim pilno bako. Visai neblogai, kai žinojom, kad grąžinimą turėsime padaryti 5 ryto. Kitose šalyse už gražinimą ne darbo laiku imamas mokestis, o čia – ne. Atvažiuoji ir gražini kada nori. Palieki auto aikštelėje ir įmeti raktus į dėžutę terminale. Viskas!

Žodžiu,  sušokom į mašiniuką ir jau galvojom, kad lėksim, kad nersim į naują pažinimą, bet kur ten palėksi, kai bėgių perjungėjas kairėje pusėje, eismas taip pat, o lenkimas vyksta dešine puse. Žodžiu eismas kita puse ne juokai, nors po kelių dienų vyras jau visai laisvai laviravo.

Ištroškę įspūdžių, pasileidome į kelią. Nors Pafose yra ką apžiūrėti, bet mus labiau traukė ne žmogaus, o gamtos sukurtos grožybės. Pirmiausia pakeliui į Larnaką užsukome prie Afroditės uolų.

AFRODITĖS UOLOS  Petra tou Romiou uolas galima rasti pavažiavus 25 kilometrus į rytus nuo Pafoso.

Pagal graikų legendą, ten iš jūros putos gimė Afroditė. Žmones traukia netoli pakrantės vandenyje stūgstančios uolos, kaip supratom, apiplaukus didžiausią, sakoma, kad tampama vaisingu, jaunesniu, lamingesniu.

Oras buvo neblogas, bet vanduo šaltas, nors rusaitės kantriai apiplaukė.

Pakrantė akmenuota, tad įlipimas į vandenį problematiškas, bet ko nepadarysi dėl tos ,,jaunystės”! Šiek tiek paėjus visai neblogas paplūdimys.

Pirmiausia buvom susiplanavę apsigyventi už Larnakos – Mariandy Hotel. Trims su pusryčiais kainavo 55 eurus. Mašinos parkavimas nemokamas, baseinas. Nors balandžio mėnesio vidurys, bet matėsi, kad sezonui dar tik ruošiamasi. Pusryčiai, sakyčiau, silpnoki. Su Italija nėra ką lyginti. Bet svarbiausia švaru.

LARNAKOS DRUSKŲ EŽERAS  Taigi pasidėję daiktus išmynėme prie druskų ežero, nusiteikę pasigrožėti rausvaisiais flamingais. Bet pavaikštinėję pakrante pirmyn atgal ir nieko neradę, pamanėme, kad gal ne flamingų metas. Pasistiprinę jaukioje kavinutėje, nusprendėme kitą dieną dar sugrįžti.

Kaip tarėm, taip ir padarėm: kitą rytą mes vėl prie ežero. Kažkaip viską įsivaizdavau kitaip. Kad mes iš visai arti galėsime jais pasigrožėti, pafotografuoti, o tikrovėje buvo taip: matome kažkas panašaus bazuojasi kitoje balos pusėje, kuri yra kitoje kelio pusėje nei ežeras. Tai sušokom į mašiniuką ir varom kiton pusėn.

Kol nuvažiavom pradėjo leistis lėktuvas, nes viskas vyksta netoli Larnakos oro uosto, tai tie daiktai, žiūrim,vėl tolsta nuo kranto. Pavažiavę puolam artyn, o jie, gagendami kaip žąsys, vėl migruoja link oro uosto. Kažkokia nesąmonė. Ai, sakom, kad juos peklon!

Prie šio ežero yra musulmonų mečetė – sultono laidojimo vieta.

Kaip žinia, mečetėje būtina laikytis aprangos taisyklių, ypač moterims. Bet prie įėjimo radome pakabintus apsiaustus nuogoms rankoms ir kojoms pridengti, bei skaras plaukams. Pirmą kartą lankiausi mečetėje. Nors ji nedidukė, bet buvo įdomu pasmalsauti.

NUOSTABUSIS NISSI PAPLŪDIMYS  Ką gi, skubame į nuostabųjį Nissi paplūdimį, kuris išliaupsintas visų, kaip vienas gražiausių Kipro paplūdimių. Žinote, rinkdama informaciją apie vietą kur planuojame nuvykti ir matydama tas nerealiai žydras spalvas, kartais pagalvoju, kad gal tos nuotraukos šiek tiek pagražintos fotošopu. Bet Nissi paplūdimio spalvos tikros.

Nuostabus, užburiantis vaizdas! Šalia paplūdimio yra salelė, į kurią galima perbristi.Vanduo nesiekia kelių, nors žengus žingsnį į šalį, jau gilėja. Aišku nepaskęsi, bet jau gali būti ir iki juosmens.  Eini seklia lagūna – taku ir jautiesi pasakiškai. Kaip toj dainoj: ,, tarp dviejų vandenų”.

Vykstame apsistoti kitame viešbutėlyje, kuris mus sužavėjo ir nustebino kokybės ir kainos santykiu. Agia Napa – miestelis salos pietryčiuose, labai populiarus dėl savo nuostabių smėlėtų paplūdimių. Prieš kelis dešimtmečius buvęs mažas, nelabai žinomas kaimelis, Agia Napa tapo vienu populiariausių Kipro salos kurortų. Nuo Larnakos šį miestą galima pasiekti per maždaug 45 minutes automobiliu.

Agia Napa gavome puikų kambarį su vaizdu į jūrą trims už 30 eurų Simos Magic Hotel Apartments 2. Matyt, kadangi buvo dar ne sezonas, tai trečiam pristatomą lovą davė nemokamai.

Nuostabi aplinka, nemokamas auto parkavimas, baseinas, draugiškas personalas.

Tiesa, nors viešbutukas prie pat jūros, bet krantas prastas – maudytis nepatartina. Iki paprasto, neišvaizdaus smėlio paplūdimio teks šiek tiek paėjėti. Bet mes važiavome į Nissi, kuris yra vos už poros kilometrų. Dar paminėsiu, kad beveik visur galima privažiuoti arti jūros ir parkuotis nemokamai. Vanduo šaltokas. Tikėjomės, kad lagūnoje bus šiltesnis. Na, ką darysi, negi nesimaudysi nukakęs į kitą pasaulio kraštą.

SEA CAVES UOLOS  Vakare nepatingėjome pavažiuoti link  Protaro miesto, kur galima pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, atsiveriančiais nuo Sea Caves uolų.

Čia natūraliai susiformavusios jūroje stūksančios uolos –  dažnai lankomas turistų objektas. Taip pat pakeliui,  žiūrėkite nuorodas, galima privažiuoti kur atsiveria kerintys pakrantės uolų vaizdai.

Drąsūs turistai lipa žemyn ir fotografuojasi, bet mes nerizikavome dėl netinkamo apavo. Žodžiu, tikrai yra kur akis paganyti.

CAPE GRECO  Važiuojant  tolyn link Cape Greco nacionalinio parko būtina pasigrožėti natūraliu uolų tilteliu, kuris dėl erozijos yra saugotinas. Nors labai magėjo padaryti išskirtinį kadrą, bet,  deja, jis aptvertas, tad ant jo lipti draudžiama.

   Pačiame nacionaliniame parke neužsibuvome, gal ko ir nepamatėme, bet už koplytėlės yra metaliniai laiptai žemyn. Nusileidi prie vandens išgraužtų juodų uolų, per kurias takeliu galima pasiekti nemažą urvą prie vandens. 

Beje,  įkišome nosis ir į koplytėlę. Mažutė, bet jauki.

Kiek žinau, važiuojant tolyn pakrante dar turėtų būti kitas  –  ciklopo urvas, žydri paplūdimiai, bet vakarėjo, todėl tos dienos nuotykius baigėme. Labai gaila, kad praėjo jau pusė kelionės laiko, o dar tiek daug visko liko neapžiūrėta šioje Kipro pusėje. Bet kita diena –   kitos Kipro grožybės.  Tęsinys II dalyje.