SAULĖTASIS KIPRAS PER 4 DIENAS ( II dalis)
Taigi, jau dvi dienos kaip mes po Kipro salą šmirinėjame. Trečiąją dieną buvo priplanuota: apžiūrėti sostinę Nikosiją ir Kiko vienuolyną.
IŠSKIRTINĖ NIKOSIJA Nikosija – tai didžiausias salos miestas ir jos sostinė. Miestas unikalus tuo, jog tai paskutinė padalinta sostinė pasaulyje: šiaurinė miesto dalis laikoma turkiška, o vakarinė – graikiška. Kaip buvo rekomenduota kitų internautų, pasivaikščioję po Kiprui priklausančią pusę, stojome į nedidelę eilutę pereiti pasienio pasų patikros punktą į turkiškąją pusę.Perėjome palikę automobilį aikštelėje, nes pasiteiravus dar kai nuomavomės, tai sakė turkiškoje pusėje negalioja draudimas, todėl nevažiavome, o tik perėjom sieną pėsčiomis. Na nežinau, kažko tokio nepamatėme. Iškart už sienos radome turgų, daug kavinių ir kelis dėmesio vertus statinius, įspūdingą mečetę.
Pasivaikščioję, susiradome pavėsyje vieną iš kavinių ir nusprendėme pavalgyti. Ar mes gerai pataikėme, ar ten visur buvo gerai, bet buvome sužavėti maisto kokybės ir kiekybės. Kavinėje paprašėme ko nors iš vietinio tradicinio maisto. Kai sunešė, tai vos suvalgėme. Ragavome trijų skirtingų patiekalų, kavos, baklavos deserto.
Už viską sumokėjome 23 eurus. Sotūs ir laimingi dar užsukome į krautuvėlę. Nusipirkę turkiškų saldumynų, kurie buvo vaizdu skirtingi, bet skoniu beveik vienodi, patraukėme link mašiniuko.
TROODO KALNAI – KIKKOS VIENUOLYNAS Tą pačią dieną ryžomės važiuoti į Troodo kalnus, į Kikkos vienuolyną, kuris mums padarė bene didžiausią įspūdį iš visų matytų architektūrinių paminklų. Tai turtingiausias ir žinomiausias Kipro vienuolynas, įkurtas 1318 m aukščio viršukalnėje. XI amžiuje įkurtas ir Šv. Mergelei Marijai pašvęstas vienuolynas garsėja viena iš trijų iki šių dienų pasaulyje išlikusių Šv. Luko, Jėzaus apaštalo, tapytų ikonų, kurioje pavaizduota Gailestingoji Mergelė Marija. Šventoji ikona saugoma vienuolyno muziejuje. Mes muziejuje nebuvome, nes jau buvo nedarbo laikas. Muziejus dirba kiekvieną dieną nuo 10:00 iki 16:00 ( lapkričio – balandžio mėn), nuo 10:00 iki 18:00 (gegužės – spalio mėn.), www.Kykkos – Museum.cy.net .
Vakarėjo, tad buvome vieni iš paskutinių lankytojų, todėl galėjome nevaržomai grožėtis pasakiškomis freskomis ant sienų. Kykkos vienuolyno lankymas nemokamas. Nors čia ne musulmonų šventovė, bet ir čia yra siūlomi apsiaustai.
Vienuolynas paliko neišdildomą įspūdį. Daugiau nuotraukų galite rasti rubrikoje ,, Verta pamatyti”. Išėję kilome automobiliu toliau į kalną. Pravažiavome pakeliamą užkardą ir truputi pasidarė neramu: ar važiuodami atgal nerasime jo nuleisto. Bet vyras sako: ,, važiuojam”. Pagalvojau, na venuoliai gal bus gailestingi. Pasistatę auto tuščioje aikštelėje, vienui vieni nužingsniavome įspūdinga alėja link koplyčios pačioje kalno viršūnėje.
Visur taip švaru, kad net blizga. Nors aplink pilna medžių, bet nebuvo matyti nei šapelio. Kerintys vaizdai: temstantis dangus, nuostabios šventųjų freskos ir visiška ramybė.
Na, išvažiuoti taip paprasta nebuvo, kaip atvažiuoti, nes sumąstėme važiuoti kitu keliu – link Limasolio. Sutemo, o navigacija vis liepė važiuoti keliu, kuris buvo užverstas uolienų. Sukom, sukom ratus, kol neradę kito, pasidavėm ir nuvažiavom link Nikosijos. Beklaidžiodami kalnuose matėme sniego. Vargais negalais suradome kelią į Limasolį.
LIMASOLIS Limasolyje pernakvoję nevykusiame viešbutyje, patraukėme apžiūrėti Limasolio promenados. Graži, moderni, sutvarkyta pakrantė. Primena mūsų Palangos Basanavičiaus gatvę: visi vaikšto pirmyn – atgal.
AKAMAS PUSIASALIS Galiausiai vykome į paskutinę suplanuotą lankytiną vietą – Akamas pusiasalį. Jis garsėja kaip žmogaus nepaliestas gamtos kampelis. Žymus endemine augalija, smėlėtais paplūdimiais bei laukine gamta, kur galima ne tik pasivaikščioti įspūdingos gamtos prieglobstyje, bet yra ir lankytinų vietų. Viena jų – Afroditės vonios (Baths of Aphrodite).
AFRODITĖS VONIOS Anot legendos čia maudydavosi pati graikų meilės deivė.
AVAKAS TARPEKLIS Važinėdami po Akamas apylinkes būtinai aplankykite nepakartojamą Avakas tarpeklį, kuris į salos gilumą įsirėžęs apie 4,5 km.,Viklari pilies griuvėsius (paskutinės pilies, Akamas regione, liekanos), Lara Turtle Beach – tai jūros vėžlių pamėgtas paplūdimys, kuriame liepos-rugpjūčio mėnesį jie išlipa į krantą.
Mes jį radome gana sudėtingai. Būdami prie Afroditės vonių pakalbinę parduotuvėlėje dirbančią rusaitę, sužinojome, kad tiesiai nepravažiuosime, tad turime grįžti link Pofoso. Bet vertėjo pavargti. Avakas Gorge apie 20 kilometrų važiuojant nuo Pafoso link Lara paplūdimio. Privažiavimas prastu keliu, nuorodų mažai. Bet per toli nenuvažiuosite, nes čia kelias ir baigiasi. Toliau arba automobiliu rizikuojate, arba pėstute. Nėra toli, tad visai smagu pasivaikščioti, juk to čia ir atvažiavome. Įėjimas nemokamas, parkingas taip pat, tik rekomenduojama neiti lyjant, dėl galimo akmenų riedėjimo.
Eini tarp aukštų uolų upės vaga. Lipi nuo akmens ant akmens, laviruoji, svirduliuoji, bet tame ir visas žavesys. Kai užverti galvą, aplanko jausmas, kad randiesi kažkur dugne. Būtina sportinė avalynė, nors matėme, kaip kiti ėjo su vandens batais, paplūdimio šlepetėmis. Taip, manau, nemaža rizika išsisukti koją.
PAFOSAS Mūsų paskutinė diena ėjo į pabaigą. Dar važiuodami į paskutinės nakvynės vietą, užsukome pasivaikščioti po Pafoso pakrantę.
Jau daugiau ką pamatyti nebuvo nei jėgų, nei laiko, nes rytojaus ankstyvą rytą turime atsisveikinti su svetinguoju Kipru ir kelti sparnus namo. Nors trumpai, bet mums tiko ir patiko. Pakeitėm aplinką, daug pamatėm, paragavom, sužinojom, žodžiu, svarbiausia perkrovėm savo atbukusius nuo kasdienybės smegenų failus. Juk ir yra svarbiausia norėti gyventi, kad ką naujo pamatytum!