Vis dėlto nusprendėme dar kartą ,,pamaklinėti” po Apulijos regioną. Tradiciškai nuo Riminio ,,pasileidome” žemyn – link Bario. Planas –  aplankyti visą apatinę Apulijos dalį. Didžiąją dalį kelio iki Fodžos važiavome mokama autostrada ( už 26 eurus). Mums labai buvo įdomu pasižvalgyti po Gargano iškyšulį. Vietovė kalnuota, su daug serpantininių – vaizdingų pakrantės maršrutų. Tačiau privažiavimai prie įspūdingų paplūdimių, kurie dažnai įsiterpę tarp uolų, sudėtingi.

Vieste –  labai turistinis,  kurortinis pakrantės miestelis : su daug kavinučių, besitęsiančia pajūriu promenada ir smėlio paplūdimiu vos ne centre.

Šis paplūdimys turi nuostabią baltos uolos ,,sieną”, o šalia kūgio formos ,,vienišą” uolą, prie kurios visi turistai fotografuojasi.

Miestelyje didelė pasiūla ekskursijų, kurios vyksta laivais, laiveliais ir kateriais, kurie plukdo pasižvalgyti po tik iš jūros pusės pasiekiamus urvus (grotas), kurių čia ,,devynios galybės”. Valtyje telpa iki 50 įspūdžių ištroškusių turistų, ,,apsiginklavusių” telefonais, kameromis ir net registratoriais.

Kapitono profesionalumo dėka keliautojai turi galimybę patogiai įsitaisius pasižvalgyti po urvo vidų, nes valčiai įplaukus vidun ir kol gidas pasakoja istorijas, ji lėtai  apsisuka ir vėl išneria į atvirą jūrą. Į mažesnes ,,grotas” įplaukdavo priekiu, o  išplaukdavo atbulomis. Turistai gali grožėtis sėdėdami ar stovėdami, nes valtis neturi nei sienų, nei stogo. Visa erdvė atvira. Emocijos liejasi per kraštus. Visa ekskursija trunka 3 valandas ir kainuoja 25 eurus žmogui. Bilietus pirkome iš vakaro, nes norėjome tikrai patekti į rytinį plaukimą, kol dar nėra didelio saulės aktyvumo, karščio. Sėdome valties dešinėje pusėje, žiūrint iš galo į priekį., nes pirmiausia plukdo per visas ,, grotas”, kurios būna plaukiant kaip tik po dešinę, todėl visas vaizdas atviras ir neužstojamas kitoje pusėje sėdinčių turistų. Visa kelionė nereali. Jausmas nepakartojamas. Kuo daugiau saulės, tuo gražesni vaizdai, nes kai kuriose ,, grotose” per skyles krenta šviesos šuorai.

Plaukimo gale visus išlaipina 30-čiai minučių atsivėsinti paplūdimyje, kuriame vienoje pusėje nedidelė juosta akmenukais nuklotos pakrantės, o šalia – beveik statmenai į dangų kylanti uola.  Šiam pasiplaukiojimui labai praverčia tinkama apranga ir vandens batai. Ką reiškia ,,tinkama” apranga? Ogi viso plaukimo metu nuo greičio, vėjo ir bangų, turistai tiesiog nuolat apipurškiami, apipilami jūros vandeniu, o kartais atrodo lieja kaip iš kibiro. Todėl patogiausia būti jau su maudymosi kostiumais, tik užsimetus ką nors nuo saulės. Būtinas galvos apdangalas ir akmenuotam paplūdimiui vandens batai, nebent jūsų kojytės nejautrios ir jūs mėgstate pėdų masažą. Po maudynių, kurios labai greitai prabėga, esate jau parplukdomi atgal į uostą. Mums ši išvyka labai patiko. Rekomenduoju.

Tolimesni keliai veda link Grotta della Poesia. Tai pakrantė su įstabiais vaizdais pravažiavus miestelį Roca Vecchia. Kadangi neradome kur pastatyti automobilio, tai šiek tiek pavažiavus yra kitas miestelis Torre dell Orso ir jame pasistatę nemokamai nuėjome link pakrantės pėsčiomis. Priekyje ėjo kiti turistai, tai mes nupėdinome iš paskos. Jie priėjo prie sugriuvusios akmeninės tvoros ir ją perlipę nužingsniavo tolyn. Na, jie taip užtikrintai ėjo, kad mes pagalvojom, kad jie žino daugiau už mus. Ir tikrai, radome visą tai, ko tikėjomės ir ko nesitikėjome.

Būtina pasivaikščioti ir pamatyti visa tai savomis akimis. Pasirodė, kad mes atėjome ,, per galines duris”, nes perėję visą teritoriją aptikome kioskelį, kuriame, parduoda bilietus. Ups, na, taip gavosi!  Bilietas suaugusiam kainuoja 6 eurus, vaikui 3 eurus. Gaila, bet teritorijoje esančią Grotta della Poesia apžiūrėjome tik iš viršaus, nes tuo metu kai buvome, neleido nusileisti ir išsimaudyti.

Labai gaila, būtų buvę puikūs potyriai, be reikalo nešėmės maudymosi kostiumus ir rankšluosčius.  Nuo jos paėjus kelis žingsnius ir perlipus nemenką akmenį, galima patekti ant atbrailos virš besitaškančios jūros ir pasidaryti puikių nuotraukų. Šalia esantis nedidelis tunelis veda ant kitos atbrailos.

Netoli Sant Andrea miestelio yra, turbūt, pats gražiausias mano matytas vaizdas Torre Sant Andrea.  Ir visas šis grožis nemokamai: grožėkis kiek nori ir iš kurios nori pusės. Yra laipteliai, kuriais galima nusileisti prie vandens. Žinoma visur ne smėliukas, o aštrios uolos. Patys drąsiausi netgi plaukioja, nardo, šokinėja ar tiesiog deginasi ant uolų. Mums užteko pasižiūrėti.

Žinoma, Italija nebūtų Italija, jei nepaminėčiau picerijų, restoranų ir kavinučių, kurios vilioja beprotiškais kvapais, didelėmis porcijomis ir savo nepakartojamu itališku skoniu.

Būnant Apulijos regione būtinai apsilankykite Polignano a Mare  mieste, kuris įsikūręs prie jūros ant skardžio. Todėl yra net keletas puikių aikštelių, iš kurių atsiveria pasakiški žydrosios jūros, uolų ir pakrantėje įrengto sausakimšo paplūdimio tarp uolų vaizdai.

Mieste labai daug turistų ir jiems pritaikytų erdvių bei veiklų.

Nors dažniausiai rekomenduoju ką aplankyti, tai dabar pakalbėsiu, kur neverta užsukti: tai Grotte di Zinzulusa. Na, nusileisti iki šio urvo nuo jūros pusės buvo daug įdomiau nei pasivaikščioti po patį urvą. Nusileidimas prie įėjimo nemokamas. Tada sulauki kol susirinks grupė, nes savarankiškai ,, pavėplinėti” neleidžia. Pats urvas niekuo neišsiskiriantis: na šiek tiek stalaktitų, keli stalagmitai, drėgmė, tamsa ir siauras takas, kurio gale truputį didesnės erdvės ola. Na, mes nusprendėm, kad šis urvas 8 eurų asmeniui nevertas.

Vidaus nuotraukos niūrios ir visai neinformatyvios.

,,Nusibeldėme” iki prie Galipolio esančio Alezio miestelio. Apsigyvenome B&B via Gallipoli. Maloniai kiekvieną rytą stebino ant stogo įruoštoje terasoje patiekiami pusryčiai.

Puiki kava, arbūzas, saldėsiai, bet labiausiai patiko tai, kad  kiekvieną rytą atnešdavo vieną vis naują užkandį. Visus penkis rytmečius skanavome skirtingas duoneles, sūrius, užtepėles. Žinoma, tai nebuvo skirta prisivalgyti, bet paskanauti pakako. Pusryčius vertintume labai gerai.

Be to kambariai tvarkomi kiekvieną dieną. Nedidelis, tvarkingas miestelis iš kurio patogu nukakti į bet kurį ,,kulno” tašką. Nors į paplūdimius teko važiuoti automobiliu, bet mums tiko. Už keletos kilometrų paplūdimių pasirinkimas: akmenuotas arba smėlio su pušynu pakrantėje, bet mokamu parkavimu ( nuo 5 iki 7 eurų diena). Mes pasirinkome  nuostabų Crystal Beach Gallipoli smėlio paplūdimį iki kurio reikia paėjėti nuo nemokamo parkavimo. Žavėjo žydras vanduo, kopos pakrantėje ir nuostabūs saulėlydžiai.

Šiaip ir Galipolis labai gražus pakrantės miestas. Turistams tikrai yra kur ,, paganyti akis”.

Užsukite ir į Kastel del Montė. Ši pilis buvo pastatyta Frydricho II įsakymu ir naudojama karališkos šeimos narių medžioklės metu.  Po 1250 m. Frydricho mirties pilies šeimininkai keitėsi keletą kartų.  Ant kalvos stovintis  taisyklingojo aštuonkampio formos dviaukštis pastatas  tikrai vertas dėmesio. Viduje mokamas muziejus ( 10 eurų asmeniui).

Keliaujant pravažiavome daug įvairiausių miestų ir miestelių.

Žinoma, vieni žavesni, kiti blankesni, bet turintys savo šarmo, savo savitą, išskirtinę architektūrą. Miesteliai, kuriuose praktiškai nėra naujos statybos namų t.y. visas miestelis tik senamiestis. Juose ramu, tingu, su karščiu alsuojančiomis namų sienomis ir tuščiomis gatvelėmis per siestą. Begalė lankytinų objektų: tiek gamtos, tiek architektūrinių. Nuoširdūs žmonės, bekraščiai vynuogynų plotai, nenustojanti stebinti pakelės augmenija, apsipylusi įvairiaspalviais žiedais.

Žodžiu, Italija mūsų dar nenuvylė: puikus oras, vanduo ir maistas.

T